• Horshead-Flame Nebula (IC434)

  • Telescope: William-Optics GT81 IV

  • Mount: iOptron CEM70

  • Camera: ZWO ASI294MC Pro

  • Filter: Optolong L-Pro

  • Software: PixInsight, RC-Astro plugins

  • Acquisition: 69x180s frames - 3h 27'

  • Date: 2023.02.14

Store

Du vieni įspūdingiausių ir geriausiai atpažįstamų objektų nakties danguje, esantys Oriono žvaigždyne, visai šalia kairiosios Oriono juostos žvaigždės – Alnitako. Nors nuotraukose jie atrodo esantys greta, tai skirtingų tipų ūkai, nutolę nuo Žemės maždaug 1350–1500 šviesmečių.

Žirgo Galvos ūkas (Barnard 33) tai vienas garsiausių tamsiųjų ūkų visatoje.

  • Pats ūkas yra tankus šaltų dulkių ir dujų debesis, kuris pats nešviečia. Jis matomas tik todėl, kad yra užsidengęs ryškiai raudoną emisijos ūką (IC 434), esantį už jo. Šis foninis švytėjimas sukuria tamsų siluetą, primenantį šachmatų žirgo figūrą.

  • Tai aktyvi žvaigždžių formavimosi sritis. Jo „kaklo“ apačioje formuojasi jaunos, mažos masės žvaigždės.

  • Vizualiai jį pamatyti pro teleskopą labai sunku – reikia itin tamsaus dangaus ir specialių filtrų (pvz., H-beta), tačiau astrofotografijoje jis išryškėja puikiai.

Liepsnos ūkas (NGC 2024)

Tai ryškus emisinis ūkas, esantis vos už kelių laipsnių nuo Žirgo Galvos.

  • Savo pavadinimą gavo dėl oranžinių ir rausvų atspalvių bei tamsių dulkių juostų, kurios primena degančią liepsną ar lapą.

  • Ūką apšviečia ir dujas jonizuoja netoliese esanti galingoji žvaigždė Alnitakas (nors pagrindinis energijos šaltinis slepiasi pačiame ūko viduje – tai jaunas, karštas žvaigždžių spiečius).

  • Infraraudonųjų spindulių nuotraukose Liepsnos ūkas atrodo visai kitaip – dulkės tampa permatomos ir pasimato šimtai viduje gimstančių žvaigždžių.

Įdomūs faktai

  • Žirgo Galvos ūką pirmoji užfiksavo astronomė Williamina Fleming 1888 metais peržiūrinėdama fotopliokštes.

  • Abu šie ūkai priklauso milžiniškam Oriono molekulinių debesų kompleksui. Jame taip pat yra garsusis Oriono ūkas (M42) ir Barnardo kilpa.